nusprendžiau nedelsti, ir įkelti visus skyrius, kuriuos įkėliau į All-About-All Forumą

6 skyrius
Rytas. Atsikėliau. O Berta dainuoja iki kaulo įgrysusią ,,Yvos” dainą…
-Pauksteli padangiu pauksteli… Nunesk mano Andrei laiskeli… Sirdele kentent nebegali… Ir asaros griauzia veideli…
-Gali patylėt?
-Nea. Pauksteli padangiu pauksteli…
Numečiau kažką į Bertą. Pasirodo… TAI MANO ANGLŲ KALBOS SĄSIUVINIS. O ne… Berta pradėjo jį plėšyt…
-Žinai… Aš… TAVE UŽMUŠIU!-ir nubėgau jos vytis.
Berta pašoko nuo lovos su mano Anglų kalbos sąsiuviniu ir nubėgo į kiemą. Aš irgi. Begu kiemu, rėkiu kiek galiu ir išgirstu… Juoką… Sustoju ir apsidairau. Giedrius… O aš su pižama lakstau ir rėkauju. Ir dar kokia pižama… ROŽINĖ su užrašu BEAUTY QUEEN. Kokia gėda. Giedrius pamojavo ranka ir pakvietė ateiti. Aš pamojavau atgal ir surikau:
-Palauk, persirengsiu..
Nubėgau namo. Ką rengtis??? Suknelė, džinsai, sijonas? Tebūnie džinsai ir maikė I ♥ LT. Geresnių neradau. Išėjau į kiemą ir priėjau prie tvoros, kur stovėjo Giedrius.
-Labas.
-Labas.
-Ko čia rėkaujai?-paklausė ir nusijuokė jis.
-Berta atėmė mano Anglų sąsiuvinį ir jį suplėšė…
-Saugokis. Kita jos auka bus tavo matematikos sąsiuvinys,-nusijuokė jis.
-Jei ji suplėšytų mano matematikos sąsiuvinį, nuraučiau jai galvą…
-Sadistė.
-Aha. Taigi, kada bus jūsų koncertas?
-Dar nenusprendėm.
-A…
-Ką ji daro????!!!!
Atsisukau. Berta… Mėto… Kažką gelsvo… AMEN!!!! JUK TEN DUDĖ!!!!! Nubėgau ir išplėčiau Dudę tiesiai iš Bertos rankų ir pradėjau staugti ant jos:
-Kvaile tu!!!!! Juk Dudė galėjo iškristi ir užsimušti!!!!!! Debilė tu!!!! Gyvenime neleisiu tau liesti Dudės!!!!
Berta apsiverkė ir nubėgo į savo kambarį. Grįžau pas Giedrių, bet jo nebebuvo. Nejaugi aš jį išgąsdinau? Kam tai rūpi. Pasiemiau Dudę ir išėjau pas Lėją.
14:32:
-Lėja, Giedrius grįžo?
-Nea.
-Turbūt nežinai kas šiandien buvo?
-Nea.
-Pasakot?
-Nea.
-Kodėl?
-Pasakok, pasakok,-nusijuokė ji.
-Nu buvo taip. Berta paėmė mano Anglų sąsiuvinį ir pradėjo jį plėšyt.
-Aha.
-Aš ją užsivijau.
-Aha.
-Ji išbėgo į kiemą.
-Aha.
-Nu aš irgi, ir pradėjau rėkaut ant jos.
-Aha.
-Ir buvau su savo célèbre* pižama.
-Aha.
-Vaikausi ją, rėkiu, ir išgisrtu juoką.
-Aha.
-Baik sakyt aha, tai knisa.
-Nu, toliau.
-Ir ten juokėsi Giedrius.
-Che.
-IR PAMATĖ MANO célèbre pižamą!
-Šakės.
-Taip.
-Ir viskas?
-Ne. Po to pasisveikino ir pakvietė ateiti.
-Nuėjai?
-NE. Nuėjau persirengti. Ir atėjau.
-Nuu..
-Kalbam kalbam… Staiga jis sušuko ,,Ką ji daro?!”.
-O kas ką darė?
-Berta mėtė Dudę…
-O Jėzau…
-Aš nubėgau, paėmiau Dudę ir apstaugiau Bertą.
-Nu.
-O Giedrius turbūt išsigando mano balso ir išėjo.
-Jėzau Jėzau…
*célèbre išvertus iš prancūzų reiškia įžymioji.
-Baisu…
-E, tau skambina…
Atsiliepiau. Mama.
-KAIP DRĮSTI RĖKTI ANT BERTOS??? IR KUR IŠNEŠUS SAVO KAILĮ???? GREITAI NAMO!!!!!!
Ir padėjo ragelį. Net Lėja girdėjo.
-Oho, pikta,-tepratarė ji.
-Gal aš jau eisiu.
-Iki. Sėkmės.
-Bai. Parašysiu kaip kas buvo…
-Aha.

*célèbre išvertus iš prancūzų reiškia įžymioji.

7 Skyrius
Kai grįžau, buvau apstaugta. Mama rėkė ir rėkė ant manęs, ir net nepaklausė KODĖL rėkiau ant Bertos. Todėl nusprendžiau tai priminti:
-Mama, ar bent paklausei kodėl?
-Ne, nes ir nenoriu, Berta man pasakė.
-Ką ji sakė?
-Kad tu ją apstaugei, nes ji norėjo padainuoti tau dainelę.
-Ką ji nusišneka??? Ji mėtė DUDĘ Į ORĄ!!!
-KĄ JI DARĖ???
-Tą ką girdėjai, mėtė Dudę į orą.
-BERTA!!!
Pasinaudojau proga ir greitai nubėgau į kambarį. Jau buvo vėlu. Vėlu? Mamai - taip. Ji nuvarė mane ir Bertą miegoti. Oho, kaip vėlu, NET AŠTUONIOS VAKARO. NET!!!
Ryte: Išsipildė mano košmaras. Berta suplėšė mano… Mano… Mėgstamiausią… Sijoną. Ir ką iš jo padarė? Suknelę Dudei. kai pamačiau Dudę apvilktą ta juokinga suknele, netvardžiau juoko. Ji atrodė kaip pudelis.Bet sijono visgi gaila. Ką padarysi, tebūnie tai Dudės rūbas. Ha ha. Kaip kas rytą, pasitikriinu telefoną, ar negavau sms. Šįryt buvo. Trys. Vienas nuo Giedriaus ir du nuo Lėjos.
Giedriaus perskaičiau pirmają. Štai kokia ji: ,,Labas Andrėja. Nepyk kad tada išėjau, man paskambino mama ir pasakė kad Benas (grupės būgnininkas) ligoninėje, jis po avarijos. Beje, gal galėtum šiandien susitikti? Man reikia kai ką pasakyti…”
Kaži ką pasakyti? Kad myli? Kad nekenčia? Kad jo mergina Modeliukė? Ne. Jei Modeliukė jo mergina - aš Maiklas Jacksonas. Toliau - Lėjos sms. ,,Labas, nepatikėsi, šiandien pas Giedrių nakvojo jo grupė (išskyrus Beną, jis po avarijos), ir jie žaidė tiesa drasa. Giedriui reikėjo perbėgti per namus nuogam. Bet žinoma, savo pasididžiavimą jis užsidengė rankomis. O tokį vaizdą praleidai… UŽJAUČIU!”
Ką ką ką??????!!!!! Nuogas? Pe namus??!!! KODĖL AŠ TO NEMAČIAU??!! Man taip gaila… Na, kita žinutė:
,,NE viskas prarasta, mano brangioji drauge. Aš tai NUFILMAVAU!!! ”
Atrašiau: ,,Lėja, Lėja, tu mano LOBIS!! Bėgu pas tave!”
Greitai apsirengiau ir išbėgau.
Po dešimties minučių:
Din donn..
-KAS?
-Pedofilas
-Mink iš čia, pedofile.
-Taigi aš, Andrėja
-Pedofilė Andri.
-Zoofilė Lėja.
-Nejuokinga
-Aš ir nesijuokiu. Daryk duris.
-Mhm,-suburėjo ir atidarė duris.
-Rodyk video, rodyyk!!
-Kokį video? Aš irgi noriu pažiūrėti,-su juoku tarė vyriškas balsas. GIEDRIUS. Oho. Išraudonavau kaip krabas, verdamas puode.
-Ji kalba apie tą video, kur tu bėgi ir nudrimbi į Tučio šūdą,-ramiai atsakė Lėja.
-NERODYK JO!! Man gėdos pridarysi,-išraudonavo jis.
-Na gerai,-sumurmėjo ji.
-Beje, Andrėja, tai kaip dėl susitikimo?
-Žiinoma, o kada?
-Kada gali?
-Penktą?
-Ok. Penktą prie tavo namų.
-Gerai.
Ir jis vėl įėjo į savo kambarį/tualetą. Kas nežino kambario/tuoleto istorijos, turbūt yra lama. Nuėjau į Karalienės Lėjos žaislų karalystę.
-RODYK!
-Kurį?
-ABU! Šūdą ir nuogybę.
-Aha…
Ir ji įjungė Giedriaus drasą. Oba, koks jis įdegęs. Niekada to nepastebėjau. Bet kaip juokingai jis bėga! Kaip viščiukas, šokinėja. Ha ha.
-Gerai, toliau draudžiama žiūrėti, pažeisi jo privatumą,-išmintingai tarė Lėja.
-O kas toliau?
-Pasimatys pasidižiavimas.
-O ne, išjunk. Porno man nereikia.
-Gerai. Toliau Lėjos kine - Giedrius šūde.
Video:
Tutis pakakojo Lėjos kieme. Giedrius bėgo, užkliuvo už medžio šaknies ir tėškėsi veidu į šūdą. Veidu. Fuuuuu…
-Laiminga?
-Labai.
-Tai gerai. Ate.
-Aš katik atėjau!
-Kam tai rūpi. Eik į tualetą.
-Kurį?
-Nesiartinti.
-O ko ten?
-Giedrius kai ką paduos.
-Wow.
-Taigi, kad wow. Nors tą dalyką aš turiu jau mėnesį.
-Kas tai?
-Pamatysi.
Išėjau. Tyliai atidariau Giedriaus kambario duris. Jis pamatė mane ir pasakė:
-O, turbūt dovanos atėjai?
-Na, kaip ir. Man Lėja liepė ateiti.
-Aha. Taigi, dovana yra V.I.P bilietas į mūsų koncertą.
-Oho, ačiū
-Nėra už ką. Juk tik tavo padedamas sukūriau pradžią dainai ,,Skaudu”
-Tai pavadinai ją šitaip?
-Taip. Ką manai?
-Nuostabu,-ištariau, nors dainos pavadinimas pasirodė banalus.
-Džiugu kad tau patiko.
-Na tai jau eisiu. Iki.
-Iki. Penktą prie tavo namų.
-Žinoma.
Išėjau. WOW. Skaudu. Negaliu patikėti - juk tai taip banalu. O kam tai rūpi? MAN! Nes jis ,,Dėkos” man už tą dainą. Ir būsiu praminta ,,Skaudžiai Banali Andrėja” visam gyvenimui. Kodėl man? Kai baigiau mastyti, jau buvau prie savo durų. Kodėl neatsisveikinau su Lėja? Kas žino? Atsirakinau duris ir nuėjau į savo kambarį.

8 skyrius

Na va, ruošiuosi susitikti su Giedrium. Kaži ką jis man pasakys? Jaučiu pilve skraidančius drugelius. Užsidėjau juodą maikutę, rudą švarkelį ir džinsus. Visai gražu. Pradėjau staipytis prie veidrodžio. Pro šalį ėjo Berta. Ir. APIPYLĖ MANE SULTIMIS! O ne!! Pas Giedrių juk neisiu orandžiniais džinsais? Taigi džinsus teko pakeisti džinsiniu sijonu. O jis mane storina. Bet teks dėtis… Užsidėjau sijoną ir piktai pažiūrėjau į Bertą, kuri šukavo Dudę ir dainavo:
-Dudyte plincesyte, dudyte plincesyte…
-PATYLĖK!
-Andlyte plincesyte, Andlyte plincesyte!!!
-Bertutė kakutė.
-As ne kaka.
-O taip, tu kaka.
-NE!
-Visgi suklydai. Kaka.
-MAMA!!!
-Mama darbe,-pasakiau ir pikdžiugiškai nusijuokiau
-Velksiu…
-Velk.
-Sakiau velksiu o ne velksiu!
-Nu tai ir velk.
-Nuuuu!!!!
-Kaka.
-Tu esi
-Tavo vardas, pavardė.
-TAVO VISA GIMINĖ
-Žinojai kad tu mano giminė?
-As taves isizadėjau…
-Gerai, bet tada Dudė mano.
-Nea, jin mane myli
-Įrodyk.
-Nu pasiziulek kaip glaziai guli.
-Mhm.
-Dude mano il viskas..
-Mano.
-Nea. Tu pasilik mano zaislus, o as Dude.
-Norėtum.
-Taip.
-Ai, gana. Einu… Iki Bertute kakute.
-Atia Andlyte plinsesyte.
Išėjau iš namų, ir nupėdinau į susitikimo vietą. Kai atėjau, Giedrius jau laukė. Įėjome į kavinę. Susiradome nuošalesnį stalelį ir atsisėdome. Jis buvo nekokios nuotaikos. Paklausiau:
-Ko toks liūdnas?
-Nes turiu tau kai ką pasakyti…
-Na, tai sakyk.
-Na, tai sunku pasakyti… Bet… Supranti, aš žinau ką tu man jauti… Bet deja, tų pačių jausmų nejaučiu aš… Bet aš norėčiau, kad mes liktumėm draugais. Aišku, jei tik tu to nori…
Aš sėdėjau nejudėdama. Po jo žodžių, karčios ašaros pradėjo tekėti mano skruostais. Aš visa virpėjau… Giedrius paklausė:
-Na?
Aš pradėjau verkti, ir išbėgau iš kavinės, nes mačiau, kad to neištversiu… Verkdama, per lietų išbėgau namo. Grįžusi kritau ant lovos ir pradėjau verkti taip stipriai, kaip niekada neverkiau… Iš kur jis žino? Kas jam pasakė? Kodėl jis nori likti draugais? Kodėl tai nutiko MAN??? Po kelių minučių klausinėjimų savęs ,,KODĖL”, gavau žinutę nuo Giedriaus:
G:,,Tu stovi tarpduryje…”
A:,,???”
G:,,Ir žiūri į mane…”
A:,,Nepradėk.”
G:,,Bet mano širdyje tavęs nėra…”
A:,,Visiškai nejuokinga.”
G:,,Žinau tau skaudu.”
A:,,O taip, pataikei.”
G:,,Žinau tau nelengva, bet…”
A:,,…”
G:,,Prašau nežiūrėk į mane, man skaudu, deja, man skaudu, deja…”
A:,,Nežiūriu… Ir netikiu kad tau skaudu. Juk aš tau niekas.”
G:,,Aš prašau išeik ten, kur nebematysiu aš tavęs jau nebe…”
A:,,Taiiip, išvaryyk mane…”
G:,,Nes man skaudu, deja…”
A:,,Na, pabaigei žodžius, viskas.”
G:,,Išėjo taip, kaip nenorėjau…”
A:,,Yra dar žodžių?”
G:,,Norėjau aš visai kitaip…”
A:,,Šių žodžių nežinau, gali jų nerašyt…”
G:,,Galvojau kad kartu bus gera…”
A:,,.”
G:,,Bet taip nėra, deja.”
A:,,Tikrai.”
G:,,Mylėjai mane, nemylėjau tavęs, ir istorija baigta.”
A:,,Istorija baigta,prasidės geografija.”
G:,, Prašau nežiūrėk į mane.”
A:,,Šitą jau rašei.”
G:,,  ”
A:,, Ištrink mano numerį.”
G:,,Kodėl?”
A:,,Nenoriu nieko bendro su tavim.”
G:,,Kaip supratau, mano pasiūlymą būti TIK draugais atmetei.”
A:,,TIK”
G: Matau tu nekokios nuotaikos, parašysiu rytoj.”
A:,,Gali ir nerašyt.”
G:,,Parašysiu”
Sviedžiau telefoną į sieną. Neturi žodžių, tai rašo dainos žodžius. Priėjau prie lango. Lietus. Žmonių nėra. Nors… Įsižiūrėjusi pamačiau didelį rausvą skėtį, o po juo - du žmones. Pala… Juk tai… Giedrius. Su mergina. Viskas, dabar tikrai supykau. Atidariau langą, ir iš kaktuso vazono paėmiau akmenį. Svidžiau jį į balą, esančią netoli jų. Pataikiau, ir visas balos vanduo tėškėsi ant tos pandos. Taip jai ir reikia. Atsiguliau į lovą, ir pabandžiau užmigti, tačiau niekaip negalėjau pamiršti to, kas įvyko šiandien. Bet visgi, užmerkiau akis, nusiraminau, ir man pavyko užmigti…

Vat :D

Rodyk draugams

5 skyrius

07:00: Aaa! Dudė neatsikelia. Bijau, ar jos neuždusinau. O, atsikėlė. Pfuu… Kokia ji faina. Atsikėlė, plačiai nusižiovaujo, ir žiūri mieguistom akim į mane. Aš ją pagloščiau, nukėliau nuo lovos, ir ėjau pavalgyt.
-Andrėja, nepamiršai?
-Ko?
-Išvesk Dudę pasivaikščioti į lauką.
-Mama, ji dar pavadėlio neturi…
-O kam pavadėlis, jei ją reikia tik išleisti į nuosavą kiemą ir prižiūrėti.
-Mhm… Dudute, einam į lauką.
Oba, Dudė greit mokosi. Tik pašaukiau, iškart atbėgo. Išėjau. Dudė nubėgo prie tvoros. O, ji dar nemoka šlapintis. Che che… Ji stovi, nei koją pakėlus, nei atsitūpus, tiesiog stovi, ir daro reikalus. Ha ha ha… Kai ji baigė, paėmiau ją ir nunešiau namo, o ji tą laiką laižė mane. Kai padėjau ją virtuvėje, ji nubėgo prie savo vandens dubenėlio ir visą jį išgėrė. O jis buvo pilnas. Nu ir duoda ta Dudė. Che. Oh no, laikas į mokyklą…
07:55: MODELIUKĖ VALO TUOLETUS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Praeidama pamačiau ją, ir visos K.P.K. pradėjo žvengti. Staiga modeliukė sviedė į mus grindų skudurėlį. Mes vos spėjom pasilenkti, o skudurėlis tėškėsi statinei į veidą. Staiga jos lašininis veidas paraudonavo iš pykčio ir ji pradėjo rėkt:
-Prakeikta netikša!! Per tave aš smirdu valikliu!! Pridedu tau DAR 90 valandų!!
Modeliukei nesiiiseka. Labai… Ei ei? Jai dabar 990 valandų darbo? Tai reiškia, kad ji dirbs per vasarą? Oba. Modeliukė žliumbia. Ha ha haaa.
Lekiu į matematiką.
08:23:-Ė, Lėja, supranti ką nors čia?
-Nė biškučio. Tu?
-Irgi. Bet dabar prisimink tą vaizdą, kai skudurėlis tėškėsi į Statinės veidą?
-Aha.. Oi geras vaizdas.
-Ahaaa. Kaip Tutis su Meika?
-Jie nemoka šlapintis
Pradėjau juoktis
-Matosi, ta pati giminė. Dudė irgi nemoka.
-Ha. Bet Tutis mušasi su Meika.
-Ane?
-Ir taip, kiek gavo Andrėja?-užriko mokytoja.
-Aš, ee, dar skaičiuoju…
-Bet juk Viktorija katik pasakė rezultatą. Neseki pamokos?
-SEKU.
-Nesimato… Atrodo, tave teks persodinti. Taiip, tu sėdėsi su… Benu.
-Ne,-surikau,- tik ne su juo.
-O kodėl?
-Nes jis..-trumpam nutilau ir sugalvojau priežastį kodėl,-Trukdys man.
-Hmm..Tada pas Pauliną.
-Geraaii..
Pasiemiau kuprinę, ir nuėjau kaip kalinė pas Paulą.
-Labas.-sušnabždėjo plonas šaižus balselis. Tai Paula.- Patinka mokytis?
-Tikrai NE.
-O kodėl?
-Nes tai užknisa…
-Ai, aha.. Man irgi nepatinka
Matosi kaip dieną – bando įsiteikti…
-Taigi. Lankai būrelius?
-Ne.
-Aš irgi ne.
-Tavęs neklausiau…-atsakiau rimtokai.
-Na, aš tik, supranti, tipo, garsiai, ee, pagalvojau…
-Mhm…
-Tikiuosi nepyksti?
-Mhm…
-Tai gerai…
-MHM.-užrikau ant visos klasės. Mokytoja sužvairavo į mane. Pasiemiau knygą, sąsiuvinį, ir vaidinau, kad mokausi…
-Nereikėjo taip garsiai.
-ČIAUPKIS. Ačiū…
-Aš tik bandau tau padėti.
-Bet nepadedi…
Po kelių minučių:
-Ė, Paula, tu supranti šitą pratimą?
-Aha.
-Aš ne… Gali padėt?
-Man uždrausta tau padėti.
-Ė, nu nestumk.
-Eeh.. Nu, taigi šitą daugini su šitu ir sudedi su šitu.
-Ką???
-Padaugini ir sudedi. Supranti?
-Ne.
-Nu kaip galima nesuprast, gi tai TAIP LENGVA.
-Nu kaip galima nesuprast, gi tai TAIP SUNKU.
-Nemėgdžiok.
-Mano sakinio reikšmė visai kitokia.
-Bet pagrindas kaip manojo.
-Mhm.. Nu tai ką daugint su kuo???
-Šitą ir šitą.
Spoksojau į knygą ir Paulos aiškinimus. Staiga mokytoja mane pakvietė prie lentos. Atsistojau prie lentos.. Neišmokus pamokos.. xD
-Padaugink,-sušnabždėjo Paula.
Parašiau kažkokį trantą… Mokytoja išsikreipė.
-Keista, kad moki…
-MOKU???
-Taip… Išsprendei teisingai.
-E.. Galiu sėst?
-Sėsk…
Nuėjau į suolą. Nusišypsojau Paulai ir parodžiau nykščius.
-Taigi, girdėjau augini kalytę.
-Aha, auginu.
-Kokia jos veislė?
-Labradorė.
-Didelė?
-Dabar ne… Jai tik šešios savaitės.
-O brangiai mokėjai?
-Ne. Gavau už dyką, nes šeimininkė juos skandins…
-Dar jų liko?
-Taip… Dar septyni. Ieškau žmonių kurie juos priglaustų.
-Aš gal vieną paimsiu… O iš kur?
-Iš mano kaimynės.
-Tai gal po pamokų galėsiu eiti su tavim?
-Aaaahaaaaa.-nutesiau.
-Tai gerai…
Po pamokų, su Lėja ir Paula:
Tyliai einame ir tylime.
-Tyloka.-pratariau.
-Aha,-atsakė jos abi kartu.
-Taigi… Paula priglaus Dudės brolį arba sesę.
-Ir tu galėtum priglausti bent vieną,-įžeidžiamai pasakė Paula Lėjai.
-Tavo žiniai, priglaudžiau du.
-O..-prisigavus nutilo Paula.
Likusį kelia ėjom be garso. Lėja greitai atsijungė, ir likau su Paula.
-O jie gražūs?
-Tai ne…
-Negražūs?
-Jei nesupratai, tai sarkazmas.
-Ai nu jo…
-Va, eik į tą namą, pasibelsk į duris ir paklausk kur šuniukai. Kaimynė yra ponia Dženger.
-Ačiū.
Ir ji mane apsikabino. Apsivemsiu… Greit ją nustūmiau nuo savęs.
-Tai iki.
-Ahaaa…
Grįžau. Nustebau, Dudė neatbėgo. Pradėjau jos ieškot…
Po penkiolikos minučių: Ji guli ant mano švarkelio apsiverkus. Ji manęs ilgėjosi. Kaip miela. Nusprendžiau nueiti pas Lėją…
Pas Lėją:
-Tavęs Paula nenervina?
-Nervina. Tave?
-Irgi. Kai pasakė tuos žodžius “Ir tu galėtum priglausti bent vieną” pagalvojau vedmainė.
-Jo. Ir kiekvieną matematiką su ja sėdėt man.
-Nepavydžiu.
-Jo.
-Aš jau eisiu.
-Katik atėjai.
-Nu.
-Nu nu.
-Nu nu nu.
-Nu nu nu nu.
-Nu nu nu aš einu.
-Rimuojasi.
-Jo. Jei galėsi biški pastebėk Giedrių.
-Mhm…

Simma.

Rodyk draugams

Vaa, naujas skyrius :p

4 skyrius

Nu bet kai greit nūlūžoom.. Dešimtą kaip kūdikiukai knarkėm. Kaži, kūdikiai knarkia? Manau taip, nes jau kaip Berta knarkia… Stogas plęšiasi.. Nu bet tai vilką mini – vilkas čia.. Berta atlėkė, ir.. Vožė man per galvą su savo gipsu. Aš kai visada apsižliumbiau. Berta išrėžė:
-Ką sia zliumbi kai mazike kazkokia, kelkis ir einam į lauką, ten suniukai laksto.
-Kokie dar šuniukai?
-Taigi kaimynu, ten suniukus gandras atnese sunienei pries savaitę.
-Ką čia vaidini.. Taigi pati žinai kad vaikų gandrai nenešioja, ir kad šuns ,,žmona“ yra kalė.
-Nesikeik.
-Aš ir nesikeikiu.
-Zodziu, einam gleisiau, kol nepabego.
Išėjau. O kokie jie meilučiai. Vienas atbėgo prie manęs ir pradėjo laižyti man pirštą. Auuuč. Tas barsukas man įkando. Atsistojau ir išėjau. Staiga pajutau mažus žingsnelius ir griuvinėjimus už savęs. Atsisukau.. Ogi tai tas pats šunelis bėgo paskui mane. Aš jam patikau. Priėjau prie šunelių šeimininkės ir paklausiau:
-Gal aš galėčiau auginti šį šunelį?
-Aa, man vienodai rodo.. Visvien juos skandinsim.
-NE, jūs negalit,-užrikau.
-Kodėl?
-Nes jie gyvos būtybės, žudyti juos tas pats, kaip žudyti kūdikius.
-Jei nori kad jie nepadvėstų, surask žmonių, kurie juos įsigytų.
-Būtinai. O iki to laiko, nebandot jų skandinti, nes aš jus įskųsiu gyvūnų apsaugos tarnybai.
-Aha,-išvapėjo ji ir pūstelėjo didelį cigaretės dūmų debesį man į veidą. Pasiemiau savo mielajį šunytį ir išėjau namo. Kol ėjom, Berta klausinėjo:
-Sia bus musu suniukas? Koks jis fainas..
Grįžau. Priėjau prie mamos ir paklausiau:
-Mama, ar negalėčiau auginti jo?
Mama atsisuko. Ji pažiurėjo į jį, o jis iškišo liežuvį ir sužvairavo akim. Mama nusijuokė.
-Na gerai, bet turėsi pati jį prižiurėti.
-Gerai.
Yeeeeyyy, ji leido. Išėjau į kambarį su šuniuku.
15:08: Jam reikia vardo.. Gal.. Barsukas? Nee, per daug žeidžia. Meilutis? Per daug paprastas.. Mufis? Ne. Micius? Čia gal pelei daugiau.. Pala pala? O kartais čia ne mergaitė? Pažiūrėjau.. Čia mergaitė. Oba, geras. Tada jau žinau jos vardą.. Ji bus Dudė. Haha, vardas lengvas, Berta jį galės ištarti. Nusprendžiau nusinešti Dudę perodyti Lėjai.
18:07: -Dudutė. Meilutė. Eikš pas Lėją. Nagi, ateeiiik.
-Lėja, netampyk Dudės.. Beje, gal norėtum Dudės broliuko arba sesutės?
-O, labai.. Bet juk jie brangūs.
-Ne, aš ją gavau už dyką. Matai, jų šeimininkė nori juos visus paskandinti, taigi aš ieškau, kas juos priglaustų.
-Mes paimsim du.
-Tikrai?
-Aha.
-Ačiū Lėja, tu katik išgelbėjai dvi gyvybes.
-Pasakei kaip per reklamą.
-Iš ten ir išmokau.
-Gerai, eime pasiimti šuniukų.
-Ok.
20:45: -Ponia Dženger. Alioo, ponia Dženger.
-Ko?
-Gal galėtumėte mus nuvesti pas šuniukus, mano draugė nori pasiimti du šunelius.
-Aha, eikit ten, į tvartą.
Nuėjom. Lėja pamatė šunelius. Iš karto griebė tuos du, kurie labai linksmai žaidė.
-Kaži, kokios jų lytys?
-Sprendžiant iš snukučių, berniukas ir mergaitė.
-O, juos ir imsiu.
-Kokie bus jų vardai?
-Tutis ir Meika.
-Oho, kaip greit sugalvojai.
-He..
21:15: Su Dude gulim lovoje. Ji jau miega, o aš skaitau knygą. Knyga, apie bičą, kuris lakstydavo per džiungles apsivyniojęs savo nuogybę skarmalu. Tarzanas.. Vardas kaip beždžionės.. Haha.. Chrrrrrr…

Rodyk draugams

Va čia bus labai panašu į Louise Rennison Džordžijos Nikolson išpažintis, nes Grupė. Na, bet tikiuosi jums patiks :D

3 Skyrius

Penktadienis, Balandžio 15d.

09:15: Yaaaahooo!!!!!!! Penktadienis. Pagaliau, po šitokios ilgos savaitės. Ir dar vienas pliusas – nakvosiu pas Lėją. Tiksiuosi pamatyti Giedrių vienais apatiniais. Cha cha cha. Jei tai įvyks, tada žvengsiu iki pat ryto. Ir dar vienas pliusas – šiandien tik 2 pamokos, nes dauguma mokytojų užsikrėtė kažkokiu TOR*, ar kaip jis ten, virusu. Taigi dabar iš lėto bindzinam pas Lėją.
-Kaip manai, ką veiks Giedrius, kai aš būsiu pas tave?
-Ko gero, kaip visada, tūnos garaže su savo chebra ir kurs naują dainą.
-Jis priklauso grupei??
-Taip, o tu nežinojai? Juk jis iš ,,Staugiančių vilkų“.
-Nejuokauji?
-Ne. O ką, tu jų nematei?
-Mačiau.
-Ir neatskyrei jo?
-Ne.
Tada ji pasiėmė telefoną ir suvaidino, kad skambina.
-Alio, čia akių gydytojas? Išrašykite pačius stipriausius akinius.
Ir ,,padėjo“ ragelį.
-Na va, užsakiau tau akinius.
Ir abi pradėjom žvengt.
11:13: Su Lėja prisėdom ant lovos.
-Kodėl čia pilna minkštų žaislų? Tu gal pirmokė ar kaip?
-Ne, čia, na, tipo.. Mano kolekcija.
-Kolekcionuoji žaislus?
-Aha…
-Nesigink. Žinau kad tu mažvaikė.
-Gerai, pripažįstu.
Oba. Aš ant juokų pasakiau, o ji prisipažino. Geeras..
*Andrėja kalba apie ROT virusą.
20: 30: Jau sugulėm į lovą, nes užsimanėm. Aš nuėjau paieškoti tualeto.
Jos koridorius labai ilgas. Pamačiau kažkokias duris, ir pamaniau, jog tai tualetas. Įėjau.. Ups.. Ten buvo Giedriaus kambarys. Deja, jis buvo su džinsais ( o ne su mano svajonių apatiniais). Jis kūrė žodžius. Pakėlė galvą į mane, ir sušuko:
-Andrėja, tu mano mūza!
Pažiūrėjau į jį nevisprotės žvilgsniu, Tuo tarpu jis ėmė branzdinti gitarą, ir dainuoti:
-..Tu stovi tarpduryje.. Ir žiūri į mane.. Bet mano širdyje tavęs nėra.. Žinau, tau skaudu.. Žinau, tau nelengva, bet… (Dabar jis pradėjo priedainį, bent jau aš taip manau..) Prašau nežiūrėk į mane.. Man skaudu, deja.. Man skaudu, deja.. Aš prašau, išeik, ten kur nematysiu tavęs aš jau nebe.. Nes man skaudu, deja..
O dieve, kokia graži daina.. Ir jo balsas tarsi angelo.. Bet.. Pala, pala ! Jis čia apie mane dainuoja? ! Ne, čia mano vaizduotė šėla.. Tada jis tarė:
-Na, tai ko panelė Andrėja, mano mūza, norėjo?
-Ee.. O kodėl aš mūza? Man šis žodis panašus į medūzą, o medūzos kvailos..
-Na, tu mano įkvėpimas.
-Bet tu čia ne apie mane dainavai?
-Visko gali būti..
Kąąą???? Nee, jis juokauja.
-Na, beje, užėjau, nes nežinojau, um… Kur vonia?
-Pačios paskutinės durys. Beje, dėl dainos.. Per konciką ją atliksiu, būtų malonu, jei ateitum. Galėsiu tave pakviesti ant scenos ir visiems matant tave.. Em.. Tau padėkoti..
-Žinoma ateisiu!
-Džiugu tai girdėti.
Išėjau. Aš įsitikinusi, kad sakydamas ,, visiems matant tave.. „, jis norėjo pasakyti visiems matant tave pabučiuoti.. Che che..
Po milijono valandų vonioje grįžau pas Lėją.. O ji jau parpė. Cha cha cha cha..
20:45: Ji neparpia.. Ji žvengia.
-Ko čia žvengi?
-Tu juokinga.
-Aš??
-Tu..
-Ką aš tokio padariau? Gal mano naktiniai sulindo į apatinius?
-Nesulindo.
-Tai ko juokies, po velnių?
-Nes tu specialiai nuėjai į Giedraus kambarį, tikėdamasi pamatyti jį su apatiniais, o jam pasakei kad nežinai kur tūlikas.
-Na, tai kad jo kambario durys panašios..
-Argi normalūs žmonės klijuoja ant tūliko durų lipdukus, su užrašu
,, Nesiartinti‘‘?
-Na, ne.. Išskyrus tuos, kurie triesdami nepataiko į tūliką.
Ir abi pradėjom žvengt. Vėl. Du kartai per dieną.. Rekordas. Nors manau kokią dieną mes žvengsim net 999 kartus. Norėčiau..
-Lėja..
-Ką?
-Žinai ką sugalvojau?
-Ne.
-Tada klausyk..
-Sakyk tu, po velnių.
-Eik pažiūrėt, ar Angelas miega. Jei miega, tada nieko, jei ne, tada pasakyk ar jis su apatiniais.
-Mhm, jo, ir perduosiu, kad Andrėja nori apatinių..
-Ne!
-Taigi juokauuuju….
-Neh neh neh…
-O ką reiškia neh neh neh?
Atsilikėlė..
-Tai šiuolaikiškas ,,be be be‘‘ variantas..
-Aišku..
-Eik pas Giedrių!
-Nieh nieh nieh..
-Tariasi neh neh neh..
-Koks skirtumas? !
-Didelis.
-O man mažas.
-Aš tuoj padidinsiu.
-O aš sumažinsiu.
-Neva tu žinai kaip tai daryti.
-Žinau.
-Ir kaip?
-Einu pas Giedrių.
-Neh neh neh..
-Nieh nieh nieh! !
-Juk ne taip tariasi!
-Man dziiiin!
-O man ne.
-Gerai, einu pas tavo ,,angelą“
-Jis dar ne mano.
-Koks skirtumas?
-Didelis.
-O man mažas.
-Gerai, nepradedam to paties š..
-Gerai. Kai grįšiu, prątesim.
-Mhm..

21:00 Grįžo.

-Na, koks jo statusas?

-Sėdi, ir kažką rašinėja ant popieriaus lapelio.. Man pasirodė, kad nūpiešė širdutę..

-Kąąą? Gal jis piešia man.

Ir susilydžiau kaip šokoladas mikrobangų krosnelėje.. Nors ne, gal geriau susilydžiau kaip šokoladas prie saulės.. Ne, durnai skamba.. Ai, esmė tame, kad susilydžiau.

-Nemanau..

-Eik ir patikrink.

-Pati ir eik..

-Ne, aš jau buvau.

-Aš irgi.

-Žinau. Eik užsimaskavusi savo žaislais.

-Nenusišnekėk.

-Niekadaaaaaaa.

-Pasakei kaip supermenas ,,NEVER“

Aaand mes vėėėl žvengiam.

Simma.

Rodyk draugams

Surengiau konkursą!! Atspėkite, koks statinės vardas : DD

Atspėję, galės pasirinkti kokį nors prizą, net nežinau kokį. Ar tai kokio nors online žaidimo dovana, ar tai padarymas juos prenumeratoriais šiame BLOGe, net nežinau ;D

Variantai iš šitų (VIENAS TEISINGAS)

Vanda,Birutė,Danutė,Daiva,Sandra,Solveiga,Mėta.

Galima dalyvauti tik vieną kartą

Savo spėjimus siųskite į simaxitta@gmail.com

NERAŠYKITE JŲ KOMENTARUOSE

Lauksiu spėjimų iki 06.10 :D

Simma.

Rodyk draugams

2 skyrius

Trečiadienis, balandžio 17d.

07:00: Aš IŠSEKUSI! Naktį nė biškio nemiegojau, nes rašinėjausi su Giedrium ir Lėja. Net kai nebebuvo apie ką rašinėtis, vis vien rašinėjomės: apie medžių lapus, apie šunų plaukus ir t.t. Net nepastebėjau, kaip prašvito saulė. Mama labai nustebo, kai atėjo manęs pakelti ir rado mane atsikėlusią. Paprastai, aš ją spardau ir miegu toliau.

08:15: Kokia „graži“ diena, lia lia. Vėluojam į geografiją. Geras. Tai gerai kad panelės ,,vadinkit mane Erikute“ dar nebuvo.. O tai pastatytų į durnės vietą..Ta tai moka išduchinti. Bet tai kartais ir pati nusišneka. He he..

09:45: Su klasiokėm sėdim ant palangių ir lakuojames nagus. Rasa vėl nusišneka apie orą. Sako, kad ,,tipo: rytoj 20 laipsnių šilumos. Nusipeza..

Ooo, modeliuke eina. Modeliuke – 7a klases mokinė. Jau tokia lysena, kojos klišos, lūpos sūdžiuvusios, apie riebalų atsargų saugyklomis tapusius plaukus patylėsiu geriau.. Ir ji bando kabinti mano Giedriuką! Na, jis ne mano, bet beveik. Abejoju, ar jis žiūres į dviem klasėm už jį jaunesnę džiūseną.. Su K.P.K (Kiečiausiom Pasauly Klasiokėm) pradėjom ploti ir klykti, kai modeliukė ėjo. Visi taip daro.. Kartais susimąstau, ar ji žliumbia dėl to.. Manau taip.. O gal.. Ai, koks man skirtumas! Svarbu kad man linksma.

11:13: Užtikau modeliukę tulike. Ka ji darė? Su raudonu lūpdažiu raše ant veidrodžio ,,Myliu tave Giedriau :*“. Kai įėjau, ji manęs nepastebėjo. Ištariau:

-Mergyt, galvoji Giedrius į tave atkreips demesį?

-Knisk iš čia

(Uuu, mažoji modeliukė supyko. Cha cha)

-Tuoletas ne tavo nuosavybė.

-Kiek tu iš manęs šaipysies? Žinai, tu čia tik 3 dienas, o aš jau tavęs nekenčiu. Iškart kai atėjai supratau, kad tu neduosi man ramybes.

-Šaipysiuos, kiek norėsiu, modeliuke. Žinai, tu čia tik 7 metai, o tavęs nekenčia visa mokykla.

-Netiesa!

-Na, tai kas tave mėgsta?

-Mokytojai.

-Be jų?

-Giedriukas.

Pradėjau žvengti kaip pamišusi.

-Kvaile, tu kvaile.. Tu net nežinai Giedriaus skonio. Jam tikrai nepatinka tokios džiūsnos kaip tu.

-Įrodyk.

-Įrodysiu. Stenkis dažnai vaikščioti prie jo, ir pamatysi, jis taip pat iš tavęs žvengs ir plos.

-Jis taip daro tik todėl, nes nenori atsiskirti nuo visų.

-Jo, mhm, taip..

-Taip, tai tiesa! Klausyk, eik iš čia, bjauri prostitute.

Man trūko nervai. Prirėmiau ją prie sienos.

-Klausyk, tu, šlykšti džiuviena, dar pamatysiu tave bandant trintis prie mano Giedriuko, tau liūdnai baigsis.

-Jis ne tavo

Drąsi žiurkė..

-Tu dar drįsti šokti man į akis?

Plojau jai per veidą ir sviedžiau į sieną. Na ne visai sviedžiau. Aš ją paleidau, o jos pagaliukinės kojos neatlaikė ir ji nugriuvo. Išejau.. Manau, ji dabar bijos lįsti prie Giedriuko. He he. 1:0 mano naudai.

13:34: Namie, su Lėja aptarinėjam mano drakes su modeliuke. Ji buvo šokiruota.

-Ta žiurke.. Reikes pasakyt Giedriui apie ją.

-Tik manes neminėk. Pasakyk kad viską darei tu.

-E! Aš jam tikrai nesakysiu kad jo geidžiu.

-Tai aišku kad ne. Na tiek to, pasakyk kad aš, bet apie mano meilę nesakyk, ok?

-Ok. Na, aš jau eisiu. Mučhkis bučhkis, čiao čia!

Apkabinau ją ir taip pat paskiau mūsų keistajį atsisveikinimą, kurį, savaime aišku, sugalvojo Lėja.

-Mučhkis bučhkis, čiao čia!

Ji išejo, o aš nuėjau į savo kambarį. Berta gulėjo ant mano lovos ir laikė meškiuką Bunį. Dievuleliau, ji tokia miela.Bet.. Ji verkia. Prisėdau šalia,ir ją apkabinau.

-Kas nutiko?

-Popa.

-O, vargšelė. Parodyk savo popą.

Ji pakėlė savo rankytę ir parodė man. Jos pirštas buvo ištinęs. Pasižiūrejau atidžiau. Jis kreivokas.

-Kas atsitiko?

-Uz.. uz..kliuvau, ir nu..gliu.. gliu.. vau!!

Pakviečiau mamą.

-Kas nutiko?

-Mama, Bertos pirštas ištinęs ir kreivas!

Mama pasižiūrejo. Tada staigiai griebė mane su Berta ir nuvedė į mašiną.

17:12: Vargšelė Berta.. Jos pirštas lūžęs.. Negalėjau žiūreti kai jai dėjo gipsą.. Ji taip rėkė ir verkė.. Dabar sėdžiu mašinoje apsikabinusi Bertą. Ji vis dar verkia, bet silpniau.. Pro ašaras ji ištarė:

-Andli, tu pati geliausia.

Mane užplūdo toks nuostabus jausmas.. Apsikabinau ją dar stipriau, ir abi užmigome..

22:56: Berta vis dar verkia ir neleidžia man miegoti.. Bet aš ant jos nepykstu, nes ją suprantu.. Priimiau ją į savo lovą, kad ji pasijustų geriau.

00:34: Pagaliau Berta užmigo.. Aš taip pat miegosiu..

Ketvirtadienis, balandžio 18 d.

07:55: Tipo ,,geras“. Įėjus į mokyklą, visi į mane žiūrėjo kaip į vargšę. Apsižiūrėjau, na lyg viskas gerai… Ramiai ėjau su Lėja, tik staiga kažkas čiupo mane už peties. Atsisukau, o gi tai išsiviepus modeliukė. Norėjau tvoti jai per snukį ir eit toliau, bet susivaldžiau, nes pamačiau mokyklos soc. pedagogę ir auklėtoją…

-Eikš, Andrėja… O tu , Lėja, pasakyk mokytojai, kad Andrėja vėluos.

-Gerai.

Modeliukė žudikiškai išsiviepė. Neapkenčiu jos.

Nusekiau paskui auklėtoją į soc. pedagogęs kabinetą.

Visos sudėdome, ir tylėjome. Galų gale auklėtoja paklausė:

-Ar žinai kodėl tu čia?

-Ne…

-Prisimink, ką vakar darei?

-Na, atsikėliau, išsiploviau galvą, išsivaliau dantis…-pradėjau vardinti…

-Ne, ką darei susijusio su Laura? *

-Na, tą patį, ką ir visi…

-Tavo žiniai, Andrėja, manęs visi netranko į sienas.-įsikišo modeliukė.

-Turiu omenyje, aš plojau.

-Nevartyk kurmio žemės! Tu mane sumušei!

-Nenusišnekėk.

-Ji nenusišneka. Laura, parodyk savo žymes.

Modeliukė atkišo savo susiraukšlėjusius pagaliukus, kurios kažkoks žmogus vvadina rankomis. Jos supjaustytos.

-Kąą????? Jūs manot, kad aš ją supjauščiau???

-Tu ją metei į sieną, o ji įsipjovė į veidrodžio šukes.

-Tą diena tualete net nebuvo šukių.

-Nebuvo tol, kol tu nesudaužei veidrodžio.

-Kokio dar veidrodžio? Aš ne tokia stipri, kad sudaužyčiau veidrodį.

-Bet sudaužei.

-Nemeluok.

-Gerai, eime į tualetą pažiurėti to veidrodžio.

Kai nuėjome į tualetą, vieno veidrodžio nebuvo.

-Bet prisiekiu, aš jo nedaužiau.

-Sudaužei, dar ir kaip sudaužei.

Nusprendžiau ieškotis pagalbininkų.

-Galima man pasikviesti kelis liudininkus?

*Laura-modeliukės vardas.

-Bandyk,-tepasakė auklėtoja.

Aš nuėjau į klasę, ir pasikviečiau Lėją, Rasą, Miglę ir Ievą.

-Na mergytės, kur buvo Andrėja vakar, per ketvirtą pertrauką?-paklausė pedagogė.

Visos vienbalsiai atsakė:

-Su mumis.

-O kur buvote jūs?

-Prie klasės.

-O kur buvo mode.. Hmm, Laura?

Pedagogė dažnai vadina Laurą modeliuke.

-Kažką darė tualete…

-Iš kur jūs žinote?-įsiterpė modeliukė.

-Matėm, kaip įėjai.

-Tai kaip tuomet jos rankos tapo supjaustytos.

-Pati susipjaustė, norėdama pridirbti man..

-O veidrodis?

-Gali būti, kad tai taip pat jos plano dalis.

-Gerai, išgirdau pakankamai… Laura, tau skiriama bausmė – 900 valandų.

-O.. O.. Ką reikės daryti?

-Padėti valytojoms. Na, o jūs, mergaitės, bėkit į pamoką.

Mes išėjom, o kai nuo jų nutolom, pradėjom žvengs.

-Prisidirbo.

-Aha.

-K.P.K. saugios.

-Jo!!!!

Ir visos susikabinusios įėjom į klasę.

Simma.

Rodyk draugams

Nutariau nedelsti, ir įkelti pirmajį skyrių : D

1 Skyrius

Sekmadienis, balandžio 14d.

16:45: Sėdžiu mašinoje. Nesuprantu tų tėvų, kam keltis į kitą miestą kas dvi savaites? Kai tik susirandu naujų draugų, visada turim kraustytis. Mokyklų nežinia kiek lankiau.. Gal 50.. Ech, beprasmiškai aš čia niurnu.. Geriau pasiklausysiu muzikos..

18:23: Jau apžiūrinėju savo būsimajį kambarį. Hmm, visai fainas.. Erdvus, įdomios formos, su didžiuliu langu, kad kaimynai galėtų žiūrėti kaip persirenginėju. Cha cha. Tėvai sako, jei man ir Bertai namai patiks, galėsim NEBESIKRAUSTYTI !!! Yes, yes, YES!!!

18:25: Aš užmušiu tą mažę Bertą ! Panelei trimetei nepatinka, kad jos kambarys antrame aukšte, atceit, aukštai lipti. Nulipau žemyn pasiklausyti. Pasakiau Bertai:

-Jei norėsi, galėsiu tave užnešti.

Va čia ir buvo mano klaida. Berta kaip pamišusi pradėjo rėkti “nuosavas alkliukas! Nuosavas alkliukas!”

Jau galvojau, nusišausiu.

22:40: Girdžiu kaip Berta rėkia:

-Alkliuk, kalalienė noli į tuoletą!

Vėl turiu keltis nuo ,,patogiojo” čiužinio ir nešti ,,kalalienę” į tuoletą. Galvoju, man dabar ją nušaut, ar vėliau..

Pirmadienis, balandžio 15d.

07:00: Visiškai neišsimiegojau, nes Berta vis norėjo į tuoletą, o kadangi aš pasisiūliau ją nešioti, teko lakstyti.. Ech, jau reikia į mokyklą.. Vėl, kaip visada, atsisėsiu prie durų ir lauksiu kol kas užkalbins.

07:50: Myliu gyvenimą ir šitą miestą! Jau turiu pilna draugų, lia lia lia.. Net ir bestę susiradau. Lia lia lia!

12:15: Gyvenimas sumautai nerealus! Puse tos mokyklos vaikinų mane nužiūrinėjo! Vienas įkišo į galinę džinsų kišenę savo numerį. Imsiu ir skambinsiu! Dar ko!

14:45: Namie. Atsiklaupus ant kelių maldauju mamos, kad lestų Lėjai ( naujajai bestei ) nakvot. Net prižadėjau rytais atnešti jai pusryčius į lovą. Tai tikrai sunku, nes ji visada viską išlieja, o aš kaip tarnaitė turiu išvalyti. Ech, aš lyg angelas be sparnų..

15:00: Leido! Ji tikrai tikrai LEIDO! Iškart puoliau prie telefono, paskambinti Lėjai.

17.30: Baigiau šnekėtis su Lėja. Tiksliau, klykti iš laimės.

18:00: Nebėr ką veikt. Gal parašyt tam vaikinui, kuris įkišo savo numerį man? Nee, nesižeminsiu.

19:00: Pavojus, pavojus! Karalienė atėjo išvesti savo arklį pasiganyti. Na kagi, teks stovėti ant 4 kojų ir valgyti žolę.

21:00: Nu jo.. Aš maniau kad Berta išves mane į kiemą ganytis. Bet ne! Ji nuvedė mane gal 2km nuo namų, pririšo, o pati išėjo pas draugę kuri gyveno šalia. Nerealiai. Prasėdėjau ten iki 20:30, o tada pradėjo lyti. Šaukiau Bertai, kad mane atrištų, nes pačiai buvo sunku. O ta tik pasakė:

-Cit, alkliuk. Kalalienė nenoli suslapti savo aukso galbanų.

Pff, aukso garbanos.. Ji norėtų.. Iš tikro, ji ryža kaip morka !

Šaukiau:

-Bertute, prašau, duosiu daug saldainių.

Tik išgirdusi žodį „saldainių“, ji puolė kaip pamišusi. Greitai mane atrišo, ir nujojo ( ant šlapios manęs ) namo.

Kai grįžome, mamos veidas pabalo. Aš atrodžiau kaip bomžė. Šlapia, aplipusi žolėmis ir su Berta at nugaros. Iš pradžių mama buvo nustebusi, vėliau, jos veidas pasikeitė į labai piktą. Berta nubėgo į kambarį. Bent nereikėjo jos užnešti.

Mama nuėjo paskui. Poof.. Jau galvojau, rėks ant manęs.

22:00: Mama ŽIAURIAI rėkė ant Bertos. Man gerai, aš sėdžiu ramiai savo kambaryje..

24:00: Kaip laukiu rytojaus. O, nauja sms. Lėja..

05:00: Stebiuosi.. Berta nešaukia „alkliuko“, lipa pati.. Vėl sms, vėl Lėja. Susirašinėjam visą naktį. Žioov, biški miego norisi..

05:10: Zzzzzz…Zzzz…

Antradienis, balandžio 16d.

08:25: Velnias!! Vėluoju! Dar sms nauja. Lėja „ Kur esi? Į šūlę eisi?“. Nėra laiko atrašyt, reikia bėgti.

08:34: Še tau, kad nori. Tik įžengiau į istorijos kabinetą, panelė Statinė ( taip ją pravardžiuojam, nes ji be galo stora ) užšaukė:

-Kodėl vėluoji?

-Žadintuvas vėlavo..

-Sėsk. Tik antra diena mokykloje, o tu jau vėluoji. Beje, dienyne išraičiau tau gražų dvejetą.

Burbuliuodama nuėjau sėstis. Kai atsisėdau, Lėja pradėjo dėstyti savo moralus:

-Ko man neatrašei?

-Negražu vėluoti.

-Statinė pasielgė gerai, kad įrašė tau du.

Ir t.t.

Ji dievina statinę, bet ją pravardžiuoja, nes taip daro visi. Kalikė. Bet, šiap ar taip ji mano bestė..

10:50: O dieve, o dieve, koks seksovas mokinys! Susilydžiau..

13:40: Sėdim su Lėja pas mane ir žaidžiam “ tiesa drasa”. Ji manęs klausia:

-Tiesa? Drasa?

-Tiesa.

-Hmm.. Gal ką nors nūsižiūrėjai mūsų mokykloje?

-Nūsižiūrėjau.

-Ką? !

-Vieną knygą iš bibliotekos.

-Ne taip supratai.. Turėjau omeny, kažką iš vaikinų ?

BOOM! ! Iš giedro dangaus, va toks suknistas klausimas. Ilgai galvojau, ir pasakiau:

-Aa.. Tu apie tuos nusižiūrėjimus.. Esu.

-Ką tokį ?

Nusišausiu.. Reikėjo sakyt NE! Ką jau padarysi, teks atsakyti..

-Giedrių, iš 9a..

-Norėtum su juo susipažinti?

-Savaime aišku.

-Tada pasakysiu tau gerą žinią. Jis mano brolis!

Žiūriu į ją išsprogdinusi akis. Po kelių minučių griebiu Bertos vandens šautuviuką, ir nutaikiusi jį į Lėja sakau:

-Prižadėk kad jam NIEKO nesakysi. Prižadi?

Ji pradėjo juoktis.

Neišlaikiau. Pradėjau juoktis. Po dviejų minučių žvengimo vėl nutaisiau šautuviuką į Lėją.

-Tai prižadi?

-Aha.

-Nieko jam nesakyk kol nepaprašysiu.

-Aha.

-Nieko.

-Aha.

-Nieko.

-Aha.

-Nieko.

-Aha.

-Nieko.

-Gerai, nieko! Galim tęst žaidimą?

-Mhm..Tai tiesa? Drasa?

-Drasa.

Che che.. Aš kerštinga! Tokią drasą jai sugalvosiu!

-Tai sakai drasa?

-Nu, ar gluša?

-Ne gluša.. Tai va.. Tavo drasa bus tokia.. Išeik į balkoną ir pašauk kokį nors žmogų. Kai jis atsisuks pasakyk jam ” aš tave myliu”

-Pasilenkt bus galima?

-Ne.

-Jeckau kleckau..

Pasiruošiau žvengti. Ji nuėjo. Pašaukė!

-Ei, atsisuk, su raudona striuke!

Atsisuko.

-Aš tave karštai myliu!!

Lūžau. Dar pridėjo ” karštai”. Pavare jin.

22:57:Pasakiau Lėjai:

-Prižadėk, kad nemiegosim iki 5.

-Prižadu.

23:19:

-Zzzzz…Zzzzz…

Mes neknarkiam! Čia tik Berta atlėkė mum suvaidinti ”Bitutės spektaklį” kurį matė trečią valandą.

Apie spektaklį. Gyvena bitutė. Jos vaikai užsimano medaus. Bitutė nuskrenda medaus, bet kelyje jos daug pavojų.

Mirsiu iš nuobodulio.. O Lėjai patinka. Zvengiu viduje savęs.

-Zzzz.. Zzzz.. Pasitlauk, neglazus uode!! As tau įdūlsiu!

Atėjo mama. Mes su Lėja greit atsigulėm ir vaidinom kad miegam, o Berta atsigulė kampe ir sako:

-Miau, as kaciukas. Miau miau miau.

Kai mama išėjo, pradėjom žvengt kaip pamišusios. Ech, jau norėjau miegot, kai Lėja man tvojo per galva su pagalve rėkdama :

-Pagalvių mūšis!!!

Griebiau pagalvę ir pradėjau ją daužyti.

Ups!! Kažką sudaužiau! Einu miegoti..

05:00

-Lėja, baik!

-Chi chi!

-Lėja baik, oi, cha cha cha cha cha cha ! Durne, nekutenk, tėvai ateis!

-Neateis!

-Cha cha cha cha!

Užsižvengiau taip garsiai! Na ir ką, pasisveikinkit su mama..

-Miegosit jūs vieną kartą ar ne? Rytoj jums į mokyklą!

07:13: Abi darom namų darbus. Visai juos buvom pamiršusios!

07:50: Jau šūlėj.

13:00 Jau namie.. Ech, kokios neįdomios dienos..

14:00 O dieve, man parašė GIEDRIUS! ! Tas pats, Lėjos brolis. Pasirodo, mano geroji draugė davė jam mano numerį. AČIŪ LĖJA! Dieve, aš tokia laiminga!

Simma

Rodyk draugams

Sveiki visi :) Nusprendžiau rašyti BLOGą, ir į jį įkelti savo kuriamą knygą Angelas Be Sparnų. Tačiau, čia bus ir kitų įdomių dalykų. Galėsime aptarti svetaines, online žaidimus ir visa kita, kas jums įdomu :) Tikiuosi šis BLOGas jums patiks : D

Su meile (o gal ir ne : DD)

Simma.

Rodyk draugams